Evaldas Vigelis

 19 – 24 DIENOMIS PRATIMAS   LAIKAS  VISO UŽTRUNKAMA Apžvalgos ratas  Nutolusi naktis 3 puodeliai: 3 dalis 3 puodeliai: 4 dalis Čia ir Ten Čia ir Ten: atsimerkus Virvutė su mazgeliais (žemyn) Raktas nr. 6: atsipalaidavimas 30 sek. į kiekvieną pusę 1 minutę 2 minutes 2 minutes 5 minutes kiekviena akimi 3 minutes 3 minutes 3 minutes [...]

  Ten, kur jūra ošia Driekias baltos kopos. Ten, kur tavo siela – Skausmas, bėdos, juokas… Kelias tavo, dienos… Žodžiai tavo, mintys… Gyvenimas, kurs bėga Ir nežinai kiek irsies… Verta pamąstyti. Gal keisti kelio kryptį? Kad nepasiklysti, Tamsoj neišnykti… Atrodo, tiek tereikia – Kad šviestų ir sušvistų! Ir bus bejėgis laikas Prieš tavo šventą tikslą.

  ATSIPRAŠAU UŽ KLAIDAS… PARAŠYTAS GALIMA SAKYTI PAGAL UŽSAKYMĄ 1 skyrius – Edita, ištemk ausis ir išklausyk manęs, – tik pravėrusi kabineto duris įspėjo Roberta. Ir nors kolegės balsas nuskambėjo visiškai negrėsmingai, net trupučiuką intriguojančiai, Editos širdis suvirpėjo iš išgąsčio. – Kas tau? Ar amo netekai? – šypsodamasi tęsė Roberta. – O kaip tau atrodo? [...]

  Vaiskioje padangėj, Tolumos židrynėj, Lieknos tuopos skendi Lyg liepsnoj ugninėj.   Paukštis sparną tiesia Užu melsvo šilo – Lydi saulės šviesą Į vakaro tylą.   Tolstant džiaugsmo dienai, Slenka tamsos niūrios. Blanks jos mėnesienoj Ir žvaigždėms sužiurus.      

Vėjau, vėjau, tave aš šaukiu, Kai skrajoji aukštai virš laukų: Į mano žodžius ir mintis atsiliepk, Jie sklinda iš mano širdies didelės… Šitiek daugel minčių manyje, Išsakyti tau noris slapčiausias svajas… Jos liejas lyg vynas plačiai iš taurės, Manoji širdis jas ištarti turės. Vėjau, vėjau, išgirski mane, Atsiliepk nesvarbu – ar naktis, ar diena. Atsiliepk [...]

  Koks tu žiaurus ir abejingas, Nejau tava širdis ledinė? Dvelki šalčiu tu šiurpulingu Tarytum arktikos ledynas. Tu nežinai, kas meilės lobis Ir visiškai jos nepažįsti. – Be meilės – širdgėla beglobė, Be jos nėra tikros jaunystės. O meilė – Dievo dovanota Tam, kad išmoktume pamilti Ir kad nors kartą į jos puotą Ateitume draugystės [...]

  Tyliai tyliai uždekime žvakę, Kaip kaštonai užsidega jas… Tyliai tyliai pabudinkim širdis, Kaip pavasaris lauko gėles. Tyliai tyliai eikim į šviesą Be pagiežos, ramybės žingsniu. Tyliai tyliai pažadinkim žmogų, Kad jis neštų žvaigždes ant sparnų. Tyliai tyliai eikim į dieną Iš tamsos, iš giliausios nakties. – Tyliai tyliai pabelskim į sielą, Nes tik ji [...]

  Į jūrą žvelk, kai saulė leidžias, Nutiesusi raudoną taką virš bangų. Saulė nuskendus su bangom dar žaidžia, Kol jūra susilieja su dangum. Pažvelk aukštyn, į melsvą tolį – Kokie didžiuliai debesų pulkai? Pilki apsiaustai driekias jau virš molo Ir dažo krantą lietumi pilkai. Pažvelk tolyn – matai didžiulį mišką? Ten puošiasi pavasaris puikus. Matai [...]

Begalybė kažkur ten toli – Žemę, dangų jungiantis lieptas. Ten pradžia ir ten pabaiga, Laiką, laikmetį vejantis šviesmetis.   Lyg ir laiko laike per mažai, Kai prieš laiką atrodai beglobis, Kai akimirka lieka tiktai Iš gyvenimo tavo drobės.   Ir kai laiko taurė jau tuščia Ir pašaukus nėr kas atsilieptų, Šviesa, begalybė ir pradžia Laiko [...]

Ką manot? Artyn prie jūros…     Tolyn į horizontą… Smagu stovėti ant snieguoto, šlapio kranto… Dar arčiau… tiršti ledai… Kitu kampu… Palangos jūros tiltas horizonte…  Laikas sukt namo… bet norisi atsigręžti… Žavios bangelės