Apie mane

By Evaldas.

Taip jau atsitiko, kad galimybė gimti buvo suteikta ir man. Kodėl? Galbūt, kaip mano daugelis, kad ateiti ir šiek tiek užsibuvus čia, žemėje, be niekur nieko išnykti? Tikra tiesa, per savo gyvenimą nuveikti galima daug… arba nieko ypatingo.

Dar iki šiol nesuprantu, kodėl jau nuo pat mažų dienų jaučiau savyje trauką duoti, dalintis, padėti. Tai darydamas nejausdavau nei pareigos, nei kokio užmanymo, tiesiog manyje “tūnojo” kažkokia tai gera valia, kuriai paklusau. Ji neišnyko ir bėgant metams. Tik labiau ėmiau jausti, kad ta valia tampa mano paties valia. Negalėjau būti kitokiu ir viskas, nieko su savimi padaryti negalėjau. Man patiko daryti gera ir aš dariau! Ieškodavau visokiausių būdų nustebinti, pamaloninti, o svarbiausia, – man visada pavykdavo! Vaikystėje įgyvendindavau tiesiog nerealius dalykus! Tokie neįtikėtini reiškiniai mane ne tiek stebino, kiek buvo įdomu sužinoti, ką dar gali žmogus, kokios jo galimybės.

Visada buvau tos nuomonės, kad visko reikia siekti pačiam. Netgi dažnai aplankydavo mintis, kad jeigu jau gimėme ir esame šiame pasaulyje, tai tikrai ne dėl to, kad tik pagyventi. Be jokių priežasčių nevyksta nieko, todėl ir gimstame ne be priežasties. Štai ir nesilioviau ieškojęs atsakymų į mane dominančius klausimus. Analizavau žmogaus prigimtį, stebėjau gyvenimo posūkius, studijavau galimybę juos įveikti ar apeiti. Net ir praktiškai patyriau, ką tai reiškia. Ir tik įsitikinau, kad jokiu būdu negalima abejoti, o tik paklūsti vidiniam savo balsui. Žinoma, visų pirma reikia mokėti jį išgirsti ir būtinai vadovautis, o tada ir kliūčių nebūtų. Prisiminus tuos metus, kai mane buvo apėmęs kitoks nei visada jausmas, kai visa siela norėjau paklūsti savo vidiniam balsui, bet nepaklusau vardan kitų tiesos, vardan to, kad taip reikia, kad negalima kitaip… Ir atsitiko taip, kaip neturėjo būti…

Pripažinsiu, kad ilgai teko stotis, kol vėl palengva grįžau į savo kelią – prie mane dominančių klausimų, prie savo tikslo. Kartais atrodydavo, kad savo kelyje esu vienui vienas, bet tai manęs negąsdina. Kodėl? Todėl, kad dabar žinau, koks esminis tikslas turėtų vesti mus per gyvenimą.

CommentLuv badge