Būna ir taip
Archive for the ‘Nutikimai’ Category
Neįtikėtini įvykiai iš armijos laikų (tęsinys)
Posted: 25th balandžio 2015 by Evaldas. in Apie viską, NutikimaiBuvo pietų metas, tad kartu su kitais atėjau pietauti. Tai, ką išvydau, mane sujaudino iki pat širdies gelmių. Pasirodo, čia karaliavo vien “senieji” jūreiviai. Vieni, prisipylę pilnas lėkštes sriubos, jau ruošėsi valgyti, kiti dar pylėsi. Tačiau jų lėkštėse pamačiau vien tirščius – bulves, mėsą. Net pats nepajutau, kaip pripuoliau prie sėdinčių “senių”. – Kodėl taip […]
Iš praeities… iš armijos laikų… (būna ir taip…)
Posted: 3rd balandžio 2015 by Evaldas. in Apie viską, NutikimaiAtėjus priesaikos priėmimo dienai, visus naujokus išrikiavo rikiuotėje. Jau tada mano širdis kažkodėl nerimavo, jaučiau kažkokį nepaaiškinamą sielvartą. Nesupratau, kas man darosi… Aš stebėjau ceremoniją beveik nieko negirdėdamas išskyrus širdies dūžius krūtinėje. Atsipeikėjau, kai pastebėjau ateinantį karininką. – Jūs ką? – išgirdau jo reiklų balsą. – Negirdėjote savo pavardės? Prašom, jūsų eilė. – Aš nepriimsiu […]
Prisiminimas iš praeities.. Tai buvo daugiau negu keista, tai buvo neįtikėtina
Posted: 2nd balandžio 2015 by Evaldas. in Apie viską, NutikimaiAtėjus laikui, iš komisariato gavau šaukimą tarnauti tarybinės armijos gretose. Jau būdamas Vilniuje supratau, kad teks tarnauti jūrų laivyne… Man tai nepatiko. Bet negalėjau priešintis, nebuvo kaip… Iš Vilniaus važiavau į nežinią… Traukiniu… Paskendęs mintyse… Jau tada, kai mane nuvežė į Sevastopolį, kur laukė dar viena komisija, turėjusi paskirti tarnybos vietą ir dalinį, nerimavau dar […]
Mažas padarėlis, gražus ir žaismingas… Įskrido ir naršė po mašinos saloną… Retkarčiais nutūpdavo, bet ir vėl pakildavo… Ilgai dūko, kol galiausiai nutūpė ant vairo ir apmirė.. Turbūt norėjo, kad įamžinčiau jo dydį… Gerai kad po ranka mobilusis telefonas Bet paskui jis nutūpė geresnėj vietelėj ir laukė kol įamžinsiu
Buvo birželio mėnuo. Už lango karaliavo vasara. Visa gamta žaliavo… Kaitriais spinduliais žieduose mirgėjo saulė, zuikučiais žaisdama ir džiugindama visus, kas gyva. Tik jam buvo liūdna. Spaudė sielvarto kamuolys… Nejuto jokio džiaugsmo, nors ir žinojo, kad jau yra paleidžiamas iš ligoninės namo. Atrodė, už šios ligoninės sienų turėjo palikti visas savo kančios išvagotas dienas, nemigo […]
Nori tapti nematomu? Norit tikėkit, norit ne, bet pasitelkęs savo atmintį, prisiminiau vieno paslaptingojo dieduko pasakojimą apie jo įspūdžius tuo metu, kai jis tapdavo nematomu. Taip, taip, jums nepasigirdo. Jeigu pats nebūčiau klausęsis jo pasakojimų, jeigu pats nebūčiau matęs jo išdarinėjamų šposų, tai šiandieną ir nepasakočiau šios senos istorijos. Mane žavėjo jo sugebėjimai. Dieną, naktį […]