Tyliai tyliai uždekime žvakę,
Kaip kaštonai užsidega jas…
Tyliai tyliai pabudinkim širdis,
Kaip pavasaris lauko gėles.
Tyliai tyliai eikim į šviesą
Be pagiežos, ramybės žingsniu.
Tyliai tyliai pažadinkim žmogų,
Kad jis neštų žvaigždes ant sparnų.
Tyliai tyliai eikim į dieną
Iš tamsos, iš giliausios nakties. —
Tyliai tyliai pabelskim į sielą,
Nes tik ji švelnią ranką išties.