Evaldas Vigelis

………………….. tęsinys………………… ○●○   Po valandos jie stovėjo prie ‘Šachmatinės’ durų. Kai susėdo aplink gražų staliuką kavinėje, nuotaika dar labiau pakilo. Nė vienas nesigailėjo čia atvykęs. Aplinka buvo labai maloni – elegantiška ir drauge labai jauki. Be to, šašlykai buvo puikūs – gerai iškepę, minkšti, sultingi, saikingai aštrūs. Išgėrę dar po taurę vyno, Roberta su [...]

…… tęsinys……. ○●○ Edita prabudo šalia rusenančio židinio mylimo vyro glėbyje. Ji maloniai šyptelėjo prisiminusi, kaip abu įsitaisė toliau nuo Robertos, kad galėtų pasikalbėti. Turbūt aš užmigau, pagalvojo ji, ir jis manęs nebežadino. O gal ir jis norėjo taip sulaukti ryto? Ji pažvelgė į jį, ir skausmas nutvilkė širdį. Išaušo rytas, nuotykiai baigėsi. Viskas, ką [...]

  ……………………TĘSINYS…………………   ○●○ Kai tik Edita baigė kalbėti telefonu, ji veikiau pajuto, negu pamatė už nugaros stovintį vairuotoją. Iš nuostabos ji net išsižiojo. Koks begėdiškumas, koks įžūlumas! – Karalaite, nešnairuokit taip piktai į mane, – ramiai ištarė jis, atidžiai ją stebėdamas, primerkęs akis. Jis suprato, kad ji jaučiasi įskaudinta ir įžeista. Edita piktai pažvelgė į jį. [...]

  Ten, kur jūra ošia Driekias baltos kopos. Ten, kur tavo siela – Skausmas, bėdos, juokas… Kelias tavo, dienos… Žodžiai tavo, mintys… Gyvenimas, kurs bėga Ir nežinai kiek irsies… Verta pamąstyti. Gal keisti kelio kryptį? Kad nepasiklysti, Tamsoj neišnykti… Atrodo, tiek tereikia – Kad šviestų ir sušvistų! Ir bus bejėgis laikas Prieš tavo šventą tikslą.

   …………….TĘSINYS…………… 2 skyrius   – Na kaip, panelės, išmiegojot? Ar nespaudė grindys šonų? Edita išdidžiai iškėlė galvą ir abejingai pažvelgė jam į akis. Jo rudose akyse šokinėjo velniukai, bet vidinis balsas jai pašnibždėjo, kad jis nesijuokia iš jos. Jo veide nebuvo net įprastos ciniškos išraiškos. Taigi, jis tiesiog erzina, nustebusi ir su pasitenkinimu pagalvojo [...]

         … tęsinys …           Kaip paprastai, Vilis ir Mikas iššoko iš automobilio. Buvo jau po vidurnakčio. Nesunku buvo nustatyti, kur vyksta nusikaltimas – prie autobusų stoties prie vieno įėjimo būriavosi žmonės.           – Ten toks vyras ir du kompanionai įkaitais laiko moterį, atrodo, kasininkę, – tarė jiems pagyvenusi moteris.           Nedelsdamas Mikas, o paskui jį [...]

___________________________________________________________ O tu pašauk, gal atsilieps Paklydęs laikas mėnesienos pilnaty, Nuskendęs nebūties verpetuos Ir kelio nerandąs sugrįžt. O tu ateik, nepasiklyski, Kai laikas varstys praviras duris. Vilties sparnais atgal sugrįžki, Kai ryškios žvaigždės kelią švies. __________________________________________________________ Kai vieniša laukų gėlė Per karštį degs lyg žarija, Kas ją pagirdyti galės, Kas ją suvilgys kaitroje? Kas atgaivins [...]