Evaldas Vigelis

         … tęsinys …
          Kaip paprastai, Vilis ir Mikas iššoko iš automobilio. Buvo jau po vidurnakčio. Nesunku buvo nustatyti, kur vyksta nusikaltimas – prie autobusų stoties prie vieno įėjimo būriavosi žmonės.
          – Ten toks vyras ir du kompanionai įkaitais laiko moterį, atrodo, kasininkę, – tarė jiems pagyvenusi moteris.
          Nedelsdamas Mikas, o paskui jį ir Vilis įėjo [...]

___________________________________________________________
O tu pašauk, gal atsilieps
Paklydęs laikas mėnesienos pilnaty,
Nuskendęs nebūties verpetuos
Ir kelio nerandąs sugrįžt.
O tu ateik, nepasiklyski,
Kai laikas varstys praviras duris.
Vilties sparnais atgal sugrįžki,
Kai ryškios žvaigždės kelią švies.
__________________________________________________________
Kai vieniša laukų gėlė
Per karštį degs lyg žarija,
Kas ją pagirdyti galės,
Kas ją suvilgys kaitroje?
Kas atgaivins ją ir paguos
Tą pažeistą širdelę mažą? -
Ilga sausra be atvangos
Išsiurbs gyvybės brangų lašą,
Išvogs iš [...]