Naktis jau juodą sparną tiesia,
Skęsta tyloj gatvės ir miestas.
Baigia ir žvakė užgesti, ir šviesti,
Mėnuo už lango pas save jau kviečias.
Ir žvaigždės mirksėdamos kužda užeiti,
Ir tyla, juodai pasipuošus, išsidraikiusi,
Ir sapnas paslaptingais savo sapnais,
Ir miego princas lopšinės kerais…
Žvakė užgeso sudegus liepsnoj.
Ir tu jau sapne – ir tenai, ir čionai.
Paskendęs garsuos, lopšinės dainoj,
Miego karalystėj, ramybės tyloj.
Geras
Tik man daznai negalioja sitie desniai
Gaila. O juk naktį ilsėtis geriausia. Bet ką daryt, jei turi būti naktinis paukštis?
Rasyt 😀
Belieka dieną sapnuoti, naktį rašyti Teisingai.