Kartūs žodžiai… ir vėl…
Vėl sunku kaip kadais…
Liejas pykčio srove
Nuodingiausi nuodai…
Ši taurė sklidina
Iki pat jos briaunų.
Žodžiai plaka mane, —
Bet vis vien gyvenu.
Kiek taurių, nežinia,
Teks dar gerti tokių,
Nes taurė vėl nauja
Paruošta. Kaip klaiku…
Skaudi daugelio gyvenimų realija. Tačiau naujoji taurė visada gali būti paskutinė.
Tokios liūdnos eilės…
Paskutine nebutinai is liudnosios puses
Tai va kad ne iš liūdnosios
Visokių dienų būna, visokie žodžiai liejasi… Kartais liūdni, kartais linksmi
Reikia tikėtis…