Ir šalia, ir kažkur ten toli,
Ten kelelis, ten upė, ten gervės skrenda…
Tiek erdvės, tiek šviesos judesy,
Griežiant žiogui, pavasariui brendant.
Ir paskęsiu tuose aš garsuos,
Byrant vyšnių baltam sniegui…
Medžiai oš ir nuo vėjo siūbuos –
Ir ilgai neįžengs dar čia niekas.
Ir supsis garsai ir jausmai,
Paskendę žiedų šuoruos ir pynėj
Lyg balti, balti du sparnai,
Įžiebę džiaugsmą, žiedą gyvybės.
Evaldai, tu esi nuostabus!
Ana´s last blog post ..PRISIKĖLIMAS