Begalybė kažkur ten toli –
Žemę, dangų jungiantis lieptas.
Ten pradžia ir ten pabaiga,
Laiką, laikmetį vejantis šviesmetis.
Lyg ir laiko laike per mažai,
Kai prieš laiką atrodai beglobis,
Kai akimirka lieka tiktai
Iš gyvenimo tavo drobės.
Ir kai laiko taurė jau tuščia
Ir pašaukus nėr kas atsilieptų,
Šviesa, begalybė ir pradžia
Laiko mirksnį prikels ir vėl šviesti.